XVI a. aplink Abromiškių dvarą esančias žemes, vedęs Oną Gryniūtę-Janavičienę-Poniatovskienę gavo Abrahamas Poniatovskis. Jis aukščiausioje pelkingos teritorijos vietoje pasistatė pirmuosius dvaro rūmus ir yra laikomas Abromiškių dvaro įkūrėju. Nuo Abrahamo vardo kilo dvaro pavadinimas, o vėliau ir aplink pradėjusios formuotis gyvenvietės pavadinimas. Abromiškių dvaras pirmą kartą paminėtas 1571 metų dokumente, kai likęs našliu A. Poniatovskis Abromiškių dvarą su miškais, pakelės karčema ir ežerais pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui. Taigi XVI a. pabaigoje dvaras jau priklausė Bychovcų giminei, o XVII a. čia įsikūrė Narbutai. Apie 1748 m. dvaras atiteko prancūzų kilmės grafams de Raësams, kai Juozapas Mykolas de Raes vedė Oną Karpytę ir kaip kraitį gavo Abromiškių dvarą. Vėliau dvarą valdė jų sūnus Robertas Kazimieras de Raes. 1799 m. dvare įvyko jo dukterėčios, dailininkės ir dekoratorės Rachelės de Raës ir garsiojo intelektualo Mykolo Juozapo Römerio vestuvės. Roberto Kazimiero de Raes sūnus Vilhelmas kartu su žmona Antanina de Raës XIX a. I pusėje pastatė medinius rūmus, įkūrė sodą. Dvaras buvo išplėstas ir pritaikytas kultūriniam gyvenimui. Čia vykdavo literatūriniai vakarai, vaidinimai. Dvaras klestėjo kaip krašto kultūrinio bajorijos gyvenimo centras. Tuo pat metu Sabališkėse pradėta statyti de Raësų koplyčia-mauzoliejus, kuriame Vilhelmas ir Antanina buvo palaidoti. Jų dukra Kazimiera tapo paskutiniąją iš de Raesų. Ją 1840 m. vedė Pranciškus Broel-Pliateris, Abromiškes pradėjo valdyti Broel-Pliaterių giminė. Kazimieros ir Pranciškaus sūnus Vilhelmas po vedybų su Felicija Soltan 1880 m. rūmus išplėtė: pristatyti du mūriniai priestatai, perplanuotas parkas. XIX a. pabaigoje, dvarą valdant Broel-Pliaterių giminei, jame buvo sukaupta didžiulė biblioteka, kurioje buvo apie 20 000 tomų prancūzų ir lenkų literatūros klasikos, istorijos veikalų. Čia buvo saugomas turtingas dviejų giminių šeimos archyvas, paveikslai, porceliano rinkiniai. 1912 m. po Vilhelmo mirties dvaras atiteko paveldėtojoms – žmonai Felicijai ir dukterims Irenai, Idalijai ir Marijai. Tarpukariu buvo rekonstruotas medinių rūmų vidus. 1933 m. dvarą nusipirko sovietmečiu emigravęs ir garsiu meno kolekcionieriumi tapęs Mykolas Žilinskas. Jis remontavo rūmus, tvarkė parką. 1951 m. rūmuose įsikūrė ligoninė, vėliau paštas, medicinos punktas, biblioteka. 1978 m. čia veikė taupomoji kasa, ryšių skyrius, kultūros namai, buvo įrengti gyvenamieji butai. 1990 metais Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, grįžęs M. Žilinskas skyrė pinigų dvarui ir parkui tvarkyti. Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet savininkas iki mirties nespėjo turto susigrąžinti ir dvaras po kelių metų buvo privatizuotas. Dvaro savininkai vis keitėsi, nuo 2007-ųjų dvaro savininku tapo Romualdas Bakutis. Jis įkūrė bendrovę „Galvės investicijos“ ir pradėjo dvaro bei dvaro parko rekonstrukcijos darbus. 2018 m. balandį pradėtas įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas „Abromiškių dvaro sodybos rūmų pritaikymas visuomenės reikmėms“, kurio metu buvo vykdomi Abromiškių dvaro sodybos rūmų mūrinių fligelių tvarkybos darbai, 2022 m. planuota pabaigti pirmąjį viso komplekso rekonstrukcijos etapą ir pritaikyti rūmus komercinei ir kultūrinei veiklai. Abromiškių dvaro sodyba yra paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Sodybai priklauso dvaro rūmai, svirnas, sarginė, tvarto, tvoros fragmentai, parkas. Abromiškių dvaro sodybos svirnas pastatytas XIX a. I pusėje, tai tradicinės liaudiškos architektūros pavyzdys, stačiakampio plano su pastoge pastatas, naudotas ūkio reikmėms. 1921 m. rekonstruotas, tačiau jo būklė bėgant laikui labai prastėjo, o 2009 metais jis sudegė. Tuomet Elektrėnų savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su Abromiškių bendruomene, pateikė paraišką projektui „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“ ir pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavo finansavimą. Abromiškėse įrengtas apšvietimas bei sporto, žaidimų aikštelės, 2011 m. rekonstruotas ir Abromiškių bendruomenės reikmėms pritaikytas svirnas. 2012 metais restauravus Abromiškių svirną, pirmame aukšte įsikūrė Abromiškių bendruomenė, kuri iki šiol vykdo aktyvią veiklą. Svirne nuolat vyksta Abromiškių bendruomenės šventės, parodos, edukacijos, poezijos popietės, kino peržiūros, skaitomos paskaitos, minimos kaimo istorinės sukaktys, organizuojami įvairūs kiti renginiai. Nuo 2012 metų Abromiškių bendruomenė kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga organizuoja pėsčiųjų ir dviratininkų žygį „Žalio Velnio takais“, skirtą Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadui Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui ir šios apygardos partizanams pagerbti. Šis žygis visada prasideda ir baigiasi Abromiškių svirne. 2019 m. baigtas įgyvendinti projektas „Abromiškių svirno pritaikymas muziejaus veiklai“, kurio metu į svirną buvo perkelta dalis Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus eksponatų. Taigi Abromiškių svirnas ne tik vietos bendruomenės, savivaldybės kultūrinės traukos objektas, bet ir svarbus turizmo objektas.
Čia aktyvi vietos gyventojų veikla: vedamos paskaitos, vyksta sporto treniruotės, organizuojami renginiai. Vienas didžiausių renginių – tradiciniu tapęs pėsčiųjų ir dviratininkų žygis „Žalio Velnio takais“. Taip pat čia persikelė dalis Elektrėnų sav. Literatūros ir meno muziejaus ekspozicijos.
Atrestauruotame, kultūrinei – muziejinei veiklai pritaikytame Abromiškių svirne nuo 2024-01-01 pradėjo veikti Elektrėnų krašto muziejus. Muziejuje nuolat vyksta renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai. Čia eksponuojama žymaus lietuvių tautodailininko skulptoriaus Ipolito Užkurnio (1926–2004) sukurtų skulptūrų kolekcija
Lankytojai priimami:
- I–V 8.00–16.00 val.
Atsiliepimai