Piliakalnį, dar vadinamą Pilimi, galima rasti šiek tiek į pietvakarius nuo Kalninių Mijaugonių kaimo (Gilučių sen.), 0,4 km į šiaurę nuo greitkelio Vilnius–Kaunas.
Kalninių Mijaugonių piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir kartu sudaro kompleksą. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi. Viršuje yra 55 m ilgio š.r. – p.v. kryptimi ir 43 m pločio š.r. gale aikštelė, žemėjanti ir nusmailėjanti p.v. kryptimi. Jos š.r. gale anksčiau buvo pylimas, nuskleistas ariant. Išmatavimai/plotas: 200 m ilgio š.r. – p.v. kryptimi ir iki 150 m pločio. Rytiniame krašte pylimas perkastas įėjimui. Apaugęs lapuočiais medžiais, kurie tvarkant piliakalnį pradėti kirsti. Šiaurinėje, šiaurės rytinėje ir vakarinėje papėdėse 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Piliakalnis yra kaimo laukų šiaurės vakarų pusėje, aukštumos kyšulyje. Viršuje esanti aikštelė yra 55 m ilgio ir 43 m. pločio. I tūkst. po Kr. čia stovėjo medinė pilaitė, priklausiusi rytinių baltų giminei. Piliakalnyje aptikta lipdytos keramikos šukių. 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1992 m. įtrauktas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o 1999 m. paskelbtas kultūros paminklu.
Piliakalnio šiaurrytinėje papėdėje yra saugoma senosios gyvenvietės teritorija (I tūkstantmetis). Ši akmens ir geležies amžių gyvenvietė aptikta 1995 m. Čia rasta lygios ir grublėtos, lipdytos, žiestos keramikos, skaldytų akmenų, taip pat vėlyvojo neolito laikų titnago dirbinių. 1998 m. gyvenvietė įtraukta į paveldo registrą, paminklu paskelbta 1999 m. Gyvenvietė kartu su piliakalniu sudaro kompleksą. Šiame komplekse 2011 m. buvo atlikti vizualinės apsaugos zonos žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai (vadovas – Marius Petkus), tačiau jų metu kultūrinio sluoksnio ir radinių aptikta nebuvo.
Šaltinis: Elektrėnų savivaldybėsviešoji biblioteka
Atsiliepimai