Būnant miške, mūsų akis kartais „užkliūva“ už medžių ir krūmų, kurių šakos keistai suaugusios, jie išsiskiria lajos forma ar dydžiu. Štai čia, prieš Jūsų akis, miško horizonte, matyti keista pušis. Jos aukštis – 31 m (iš jų stiebas – 19 m, laja – 12 m), kamieno apimtis – 2,35 m, skersmuo – 0,74 m. Iš tolo atrodo lyg pušies viršūnėje būtų susuktas paukščio lizdas.
Iš tikrųjų, tai medžio viršūnės šakų sutankėjimas – „raganos šluota“. Atidžiau miškuose pasižvalgius, galima išvysti nedidelių „raganų šluotų“, susidarančių ne tik ant spygliuočių, bet ir ant lapuočių medžių. Tačiau šios pušies „raganos šluota“ (plotis – 7,45 m, aukštis – 3,50 m) – pati didžiausia Neries regioninio parko miškuose.
Kaip ji atsirado? Apie „raganų šluotų“ sukeliančių priežasčių kilmę kol kas nėra vieningos nuomonės. Vieni mokslininkai mano, kad jos atsiranda tada, kai šaką pradeda veikti parazitiniai grybai, bakterijos ar virusai, kurie ir pažadina miegančius pumpurus. Kiti mokslininkai mano, kad medžių „šluotiškumas“ gali būti paveldimas. Buvo atlikti bandymai, kai surinkus kankorėžius nuo „raganų šluotų“ turinčių pušų, iš jų sėklų buvo išauginti sėjinukai ir pasodinti miške. Po kelerių metų paaiškėjo, kad 45 proc. pušaičių buvo „šluotiškos“.
Atsiliepimai